Lietuvos ir Ukrainos bendra istorija prasideda viduramžiais, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) tapo viena iš svarbiausių valstybių Rytų Europoje. Daugelis šiuolaikinės Ukrainos teritorijų tuo metu priklausė LDK.
XIV amžiuje LDK pradėjo ekspansiją į rytus ir į pietus. Konkreti teritorija, dabar žinoma kaip Ukraina, buvo laipsniškai įtraukta į LDK teritoriją. Būtent šiame laikotarpyje Lietuvos ir Ukrainos istorijos keliai susiklosto į vieną.
Vilniaus aktas 1386 m., kai Lietuvos didžioji kunigaikštienė Jadvyga ištekėjo už Lenkijos karaliaus Jogailos, kūrė Lenkijos-Lietuvos uniją, kurios metu didelė dalis dabartinės Ukrainos teritorijos patenka po bendro Lenkijos ir Lietuvos valdymo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tuo metu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išliko autonomiška valstybė, o daugelis Rytų slavų teritorijų buvo tiesiogiai valdomos iš Vilniaus.
Lublino unija 1569 m. reiškė, kad LDK ir Lenkijos karalystė susivienijo į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Šiuo metu dauguma Ukrainos teritorijų buvo perduota Lenkijai.
Ši bendra istorija suformavo daugelį socialinių, kultūrinių ir politinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos, kurie išliko iki šių dienų. Nors šios šalys yra skirtingos ir turi savo unikalų identitetą, jų bendra istorija yra esminė jų santykių dalis.
Šiandien, šių dviejų šalių bendra istorija daro reikšmingą įtaką jų tarpusavio santykiams, bendradarbiavimui ir geopolitinei pozicijai Europoje.
Bendras Lietuvos ir Ukrainos istorijos palikimas yra ne tik istorijos puslapiuose. Jis gyvai atsispindi kultūros, kalbos, meno, religijos ir politikos srityse. Šis palikimas yra pagrindas, ant kurio pastatyta šių šalių partnerystė ir bendradarbiavimas.
Lietuva daugelį metų buvo viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų jos integracijos į Europos Sąjungą procese. Tai yra dalis didesnio konteksto, kurį formuoja bendra istorija, kultūriniai ryšiai ir abipusis supratimas. Ukraina, kovodama už savo suverenitetą ir stabilitetą, yra gavusi daug paramos iš Lietuvos, tiek politinėje arenoje, tiek ekonominėje ir socialinėje sferose.
Be to, bendra istorija yra svarbi dalis tarpusavio kultūrinio supratimo ir empatijos. Dauguma lietuvių ir ukrainiečių turi bent jau minimalų supratimą apie kito šalies istoriją, kultūrą ir kalbą, kas suteikia jiems galimybę geriau suprasti ir vertinti vienas kito iššūkius ir siekį.
Vis dėlto, šios šalys taip pat susiduria su bendros istorijos iššūkiais. Pavyzdžiui, istorinių interpretacijų skirtumai, ypač susiję su Lenkijos-Lietuvos valstybės laikotarpiu, gali sukelti tam tikrą trintį. Tačiau bendros istorijos suvokimas, kaip tarpusavio ryšio ir supratimo priemonė, gali padėti šioms šalims artimiau bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų.
Bendra Lietuvos ir Ukrainos istorija yra neatsiejama jų dabartinių santykių dalis. Nors ši bendra istorija ne visada buvo lengva ar be problemų, ji formuoja stiprų ryšį tarp šių dviejų šalių ir yra svarbus jų ateities partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindas.
